Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie buvo sugrupuoti į 6 rinkinius. Pažymėtina, kad Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygmeniu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe.
Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.
Savivaldybių gyvenimo kokybės indekso skaičiavimo metodika ir savivaldybių suskirstymas į klasterius buvo parengti vykdant ES paramos projektą, kurio tikslas išanalizuoti Lietuvos savivaldybių finansinės struktūros ilgalaikį tvarumą, siekiant skatinti efektyvų vietos viešųjų paslaugų teikimą, taikant Europos gerąja praktika pagrįstas standartinių išlaidų poreikio ir fiskalinio pajėgumo vertinimo priemones.
GKI buvo sudarytas 2016 m. atliekant ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimą.
2018 m. GKI buvo peržiūrėtas ir atnaujintas atliekant Europos Sąjungos investicijų į regionų plėtrą ir jų poveikio gyvenimo kokybės pokyčiams vertinimą.
Pastarojo vertinimo pagrindu GKI skaičiavimas buvo peržiūrėtas ir atnaujintas 2020 m. įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą struktūrinių reformų paramos projektą “Savivaldybių paskolų restruktūrizavimas ir efektyvaus turto valdymo priemonių sukūrimas”.
2022 metais GKI skaičiavimo metodika dar kartą buvo peržiūrėta, papildyta naujais aktualiais rodikliais ir parengta atnaujinta GKI ataskaita už 2013 – 2020 metus.
2023 metais GKI papildytas 2021 metų duomenimis, įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001). Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Siekiant tiksliau atspindėti gyvenimo kokybę savivaldybėse, 2024 m. buvo atlikti GKI pakeitimai atnaujinant 2022 m. duomenis: iš subindekso viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas buvo atsisakyta rodiklio Į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute dėl sumažėjusio jo aktualumo.
GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius nuo 2013 metų.
Skaičiuojant GKI ir jį sudarančių sub-indeksų reikšmes, daugiausia naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys.
Indeksas sudarytas iš dviejų tipų rodiklių – sietinų su konkrečia administracine teritorija (infrastruktūros tankumas, oro ir vandens kokybė ir pan.) ir sietinų su konkrečioje teritorijoje gyvenančiais individais (įvairių paslaugų vartotojų skaičius, pajamos ir pan.). Daroma prielaida, kad toks rodiklių derinys sudaro prielaidas tiksliau įvertinti gyvenimo kokybę urbanizuotose teritorijose, nes matuoja ne vien teritorijos potencialą (esamą infrastruktūrą), bet ir teritorinio potencialo naudojimą (infrastruktūra pasinaudojusių asmenų skaičius, galimybes, kurias individams suteikia esama infrastruktūra).
Kadangi dalis rodiklių yra priklausomi nuo gyventojų skaičiaus, geografinės teritorijos dydžio bei kitų parametrų, šaltiniuose pateikiamos rodiklių reikšmės absoliučiais dydžiais yra perskaičiuotos į santykinius dydžius (standartizuotos), kad būtų galima tarpusavyje palyginti skirtingo dydžio savivaldybes.
Visos rodiklių reikšmės yra normalizuojamos perskaičiuojant jas su 2013 m. to paties rodiklio mažiausia ir didžiausia reikšmėmis. Atliekant normalizavimą kiekvienų metų rodikliai konvertuojami į palyginamų rodiklių skalę. Piniginę vertę išreiškiantys rodikliai buvo transformuojami iš nominalių į realias vertes pagal paskutinių metų (2020 m.) kainas.
Dauginant normalizuotus rodiklius iš jų svorio ir gautas reikšmes sudedant, gaunamos savivaldybių sub-indeksų reikšmės (pvz., normalizuotas Vilniaus m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis eurais (rodiklis A1) dauginamas iš svorio 0,3, likę penki to paties sub-indekso rodikliai dauginami iš jų svorių, gautas reikšmes sudėjus gaunama sub-indekso 2020 m. reikšmė – 1,21).
Galiausiai, gautos sub-indeksų reikšmės dauginamos iš sub-indekso svorio ir, gautus rezultatus sudėjus, gaunama galutinė kiekvienos savivaldybės gyvenimo kokybės indekso reikšmė. Pvz.: Vilniaus m. savivaldybės materialinės gyvenimo sąlygos (2020 m. reikšmė 1,21 (sub-indeksas A) dauginama iš svorio 0,3, kiti penki sub-indeksai dauginami iš jiems priskirtų svorių ir, gautas reikšmes sudėjus, gaunamas Vilniaus m. savivaldybės gyvenimo kokybės indeksas 0,87).
Maksimali GKI vertė gali augti ir viršyti 1. GKI yra skaičiuojamas normalizuojant kiekvienų metų rodiklių reikšmes, naudojant 2013 metų maksimalias ir minimalias reikšmes, dėl šios priežasties, kai kurių rodiklių normalizuotos reikšmės netelpa skalėje nuo 0 iki 1. Tokie rodikliai turi poveikį sub-indekso įverčiui, kadangi normalizuotos visų sub-indeksų rodiklių reikšmės sumuojamos, o šios įtakos nepaveikia netgi tai, kad atskiriems rodikliams yra suteikiami skirtingi rodiklių svoriai.
Savivaldybių analizės tikslais savivaldybės buvo suskirstytos į 4 klasterius. Rodikliai, kuriais remiantis savivaldybės klasterizuotos, pateikiami čia.
Klasteriai buvo sudaromi laikantis principo, kad skirtumai sudarytuose Lietuvos savivaldybių klasteriuose būtų kuo mažesni, o tarp skirtingų klasterių – kuo didesni. Vienos apskrities savivaldybės gali patekti į skirtingus klasterius.
Lentelėje žemiau pateikiamas pagrindinių rodiklių palyginimas pagal klasterius. Kiekvieną klasterį atskiriantys rodikliai pažymėti pagal klasterio spalvą.
Šis vertinimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001) Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
LietuvosFinansai.lt 2025
Systematized and detailed data on Lithuanian public finances are opened in the analysis part. The data includes information on budget execution and financial statement sets. Users are given an opportunity to analyze data, create tables, figures, derivatives, download and share data.
The Ministry of Finance is not responsible for user’s further use of the data and for decision making based on them.
Analizės dalyje atveriami susisteminti ir detalūs Lietuvos viešųjų finansų duomenys. Duomenys apima biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių informaciją. Vartotojams suteikiamos galimybės duomenų pagrindu patiems atlikti analizę, kurti lenteles, paveikslus, išvestinius duomenis, duomenis atsisiųsti bei jais dalintis.
Finansų ministerija nėra atsakinga už vartotojo tolimesnį duomenų panaudojimą ir jais paremtų sprendimų priėmimą.