Duomenys šiuo metu atnaujinami, galimi laikini svetainės sutrikimai.
Valstybės biudžeto planas parodo, kiek valstybė planuoja surinkti lėšų ir kam numato jas skirti artimiausiu laikotarpiu. Šis planas sudaromas atsižvelgiant į strateginius tikslus, politinius prioritetus, valstybės finansinius įsipareigojimus ir numatomą ekonominę situaciją.
60-ies Lietuvos savivaldybių savarankiškų ir atskirų biudžetų duomenys.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto duomenys.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto duomenys.
Skaičiuoklė apima mokesčius, kurie sumokami nuo darbo užmokesčio bei perkant prekes ir paslaugas.
Surinkti mokesčiai paskirstomi valstybės funkcijoms finansuoti – švietimui, sveikatai, gynybai ir kitoms viešosioms paslaugoms.
Pateikiama informacija apie valstybės biudžetinių įstaigų atliktus mokėjimus prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams, darbų rangovams, iš ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų projektų vykdytojams, savivaldybėms ir mokesčius administruojančioms institucijoms.
Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF), Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir kitų fondų biudžetai.
Konsoliduotasis biudžetas – tai pajamų ir išlaidų planas, kuriame pateikiami agreguoti rodikliai kiekvieniems biudžetiniams metams pagal visus biudžetus.
Pristatomas savivaldybių gyvenimo kokybės ir finansinių galimybių tyrimas, leidžiantis analizuoti ir palyginti jų pajamas, išlaidas bei potencialą mažinti fiskalinį atotrūkį.
Analizuokite duomenis apie gyvenimo kokybės indekso pokyčius per laiką, stebint, kaip tam tikri rodikliai gerėja ar blogėja visose savivaldybėse įvairiose srityse.
Savivaldybių pajamų atotrūkiai – tai skirtumai tarp savivaldybių gaunamų pajamų, parodantys, kurios savivaldybės turi daugiau lėšų viešosioms paslaugoms, o kurios – mažiau.
Savivaldybių išlaidų atotrūkiai – tai skirtumai tarp savivaldybių viešosioms paslaugoms skiriamų lėšų, parodantys, kiek savivaldybės investuoja į sritis, tokias kaip švietimas, socialinė apsauga, infrastruktūra ir kt.
Valdžios sektoriaus skolą sudaro prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.
Nacionaliniai finansiniai rodikliai parengti remiantis nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, kuris yra atsiskaitymo visuomenei forma, duomenimis. Visuomenei atvirai pateikiami finansiniai duomenys apie visų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bendrą turtą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
Finansiniai duomenys pagal viešojo sektoriaus subjektus parengti remiantis valstybės, savivaldybių institucijų, biudžetinių įstaigų, išteklių fondų, mokesčių fondų, fondų fondų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, rengiamais finansinių ataskaitų rinkiniais, kurie pagal viešojo sektoriaus subjektų grupes konsoliduojami į aukštesniojo lygio ataskaitas.
LietuvosFinansai.lt 2025
