Valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, patvirtintoms programoms finansuoti.

Biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, savivaldybės biudžetą – savivaldybės taryba.

Periodiškai rengiamas teisės aktų nustatytų ataskaitų rinkinys, kuriame pagal teisės aktuose nustatytą formą pateikiami biudžeto (biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatos) arba lėšų sąmatos vykdymo duomenys. Ataskaitoms sudaryti naudojami valstybės funkcijų, ekonominės klasifikacijos, programų ir finansavimo šaltinių klasifikatoriai.

Pajamų ir išlaidų grupavimas pagal bendrus ekonominius lėšų kaupimo ir skirstymo požymius.

Viešojo sektoriaus subjekto iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti viešojo sektoriaus subjekto įstatuose (nuostatuose) nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir viešojo sektoriaus subjekto gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas viešojo sektoriaus subjekto išlaidoms dengti ir kaip paramą gautą turtą.

Programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacija.

Periodiškai rengiamas teisės aktų nustatytų ataskaitų rinkinys, kuriame pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nustatytą formą pateikiami finansiniai duomenys apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) – sintetinis rodiklis, kuris apima socialinės aplinkos, ekonominės situacijos, sveikatos, švietimo sistemos, aplinkos ir infrastruktūros įvairius aspektus.

Suma, kuri lieka iš visų viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamų atėmus visas to ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.

Viso subjekto turto ir įsipareigojimų skirtumas.

Piniginiai ištekliai, panaudoti atliekant pavestas funkcijas, numatytas veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Finansų apskaitoje taikomas pajamų ir sąnaudų apskaitos principas, pagal kurį pajamos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada gaunami arba išleidžiami pinigai.

Konceptualiai ir statistiškai panašių objektų grupė (pvz. savivaldybės), kurioje skirtumai tarp objektų turi būti kuo mažesni, o tarp klasterių kuo didesni. Klasteriai pasižymi tuo, kad yra nebūtinai vienodo didumo, objektai į klasterį patenka pagal tam tikrus panašumus, klasterio forma priklauso nuo to, pagal kokius požymius klasterizuojama, klasteryje objektai panašesni, o tarp klasterių skirtingesni.

Teisės aktuose nustatytos piniginės įplaukos į atitinkamą biudžetą: valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Rezervinio (stabilizavimo), valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Garantinio ar Ilgalaikio darbo išmokų fondus.

Gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už viešųjų paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja, dėl ko padidėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo didinimą. Pajamos pripažįstamos neatsižvelgiant į tai, kada gaunami pinigai.

Strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką, dalis, skirta asignavimų valdytojo veiklos tikslui įgyvendinti.

Ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Sąnaudos pripažįstamos neatsižvelgiant į tai, kada išleidžiami pinigai.

Valstybės išlaidų grupavimas siekiant užtikrinti funkcijų įgyvendinimą: bendrųjų valstybės paslaugų, gynybos, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos, ekonomikos, aplinkos apsaugos, būsto ir komunalinio ūkio, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros ir religijos, švietimo ir socialinės apsaugos.