Close

SAVIVALDYBIŲ IŠLAIDŲ MODELIAVIMO ĮŽVALGOS IR IŠVADOS

Vertinant 2015-2023 m. išlaidų atotrūkių dydžius buvo analizuojamos švietimo, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros, būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos, ekonomikos ir bendrojo administravimo išlaidos.

Naudojant pateiktus duomenis savivaldybės gali susipažinti su modeliuojamais išlaidų atotrūkių dydžiais pagal atskiras funkcijas bei įvertinti tendencijas.

Valstybės praėjusių metų nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) turi stiprų teigiamą poveikį visų tipų išlaidoms, 1 % padidėjimas lemia:

 • 1,24 % padidėjimą švietimo išlaidoms;

 • 1,45 % padidėjimą socialių paslaugų išlaidoms;

 • 1,99 % padidėjimą socialinių išmokų išlaidoms;

 • 1,01 % padidėjimą kultūros ir sporto išlaidoms;

 • 0,94 % padidėjimą ekonomikos išlaidoms;

 • 1,32 % padidėjimą būsto, komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos išlaidoms.

o savivaldybių pridėtinė vertė gamybos išlaidomis turi mišrų poveikį administracinėms, ekonomikos, kultūros ir sporto išlaidoms, 1 % padidėjimas lemia:

 • 0,046 % padidėjimą švietimo išlaidoms;

 • 0,23 % padidėjimą kultūros ir sporto išlaidoms;

 • 0,2 % padidėjimą ekonomikos išlaidoms;

 • 0,07 % sumažėjimą komunalinėms išlaidoms.

Švietimas

Atliekant išlaidų švietimo funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos švietimui (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidos)); mokinių skaičius bendrojo lavinimo įstaigose; vaikų skaičius ikimokyklinio lavinimo įstaigose; bendras visose ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų ir pedagogų skaičius; mokymui naudojamas įstaigų plotas; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP; praėjusių metų savivaldybėje sukurta pridėtinė vertė.

 

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie lemia išlaidų švietimui apimtis:

 • 1 % didesnis bendrojo lavinimo mokinių skaičius gali būti siejamas su 0.24 % didesnėmis išlaidomis švietimui,

 • 1 % didesnis ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius gali būti siejamas su 0.33 % didesnėmis išlaidomis švietimui;

 • 1 % didesnis mokytojų skaičius siejamas su 0.31 % didesnėmis išlaidomis švietimui;

 • 1 % didesnis mokyklos plotas yra siejamas su 0.007 % didesnėmis išlaidomis švietimui.

Socialinės išmokos

Atliekant išlaidų socialinės apsaugos funkcijos vykdymui (socialinės išmokos) analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos socialinėms išmokoms (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); skurstančių asmenų skaičius; kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį gavėjų skaičius; laidojimo pašalpų gavėjų skaičius; socialinės pašalpos gavėjų skaičius; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis socialinėms išmokoms:    

 • 1 % didesnis skurstančių asmenų skaičius gali būti siejamas su 0,16 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį gavėjų skaičius siejamas su 0,19 % didesnėmis pajamomis;

 • 1 % didesnis socialinės pašalpos gavėjų skaičius siejamas su 0,29 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis laidojimo pašalpų gavėjų skaičius siejamas su 0,43 % didesnėmis išlaidomis.

Socialinės paslaugos

Atliekant išlaidų socialinės apsaugos funkcijos vykdymui (socialinės paslaugos) analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos socialinėms paslaugoms (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); socialines paslaugas namuose gaunančių asmenų skaičius; senų žmonių skaičius globos namuose; socialinio būsto skaičius; skurdo rizikos lygis; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis socialinėms paslaugoms:

 • 1 % didesnis socialinių paslaugų gavėjų namuose skaičius gali būti siejamas su 0,37 % didesnėmis išlaidomis;

 • 100 didesnis gyventojų skaičius globos įstaigose seniems žmonėms gali būti siejamas 0,2 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis socialinių būstų skaičius siejamas su 0,29 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % žemesnis skurdo rizikos lygis siejamas su 0,11 % didesnėmis išlaidomis.

Kultūra ir sportas

Atliekant kultūros ir sporto vertinimą naudotos visos išlaidos kultūrai ir sportui (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); kultūros sektoriaus darbuotojų skaičius; dalyvių skaičius tenkantis 1 meno mėgėjų kolektyvui; muziejininkų skaičius; kitų muziejaus darbuotojų skaičius; sporto srities darbuotojų skaičius; stadionų, maniežų, salių skaičius; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP; praėjusių metų savivaldybėje sukurta pridėtinė vertė.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis kultūrai ir sportui:

 • 1 % didesnis kultūros darbuotojų skaičius gali būti siejamas su 0,1 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis visų sporto srities darbuotojų skaičius siejamas su 0,24 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis stadionų, maniežų ir salių skaičius siejamas su 0,1 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis meno mėgėjų kolektyvų dalyvių skaičius tenkantis vienam meno mėgėjų kolektyvui siejamas su 0,11 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis muziejininkų skaičius siejamas su 0,06 % didesnėmis išlaidomis;

 • 1 % didesnis kitų muziejų darbuotojų skaičius siejamas su 0,08 % didesnėmis išlaidomis.

Būstas, komunalinis ūkis bei aplinkos apsauga

Atliekant išlaidų būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); gyventojų skaičiaus dalis, tenkanti bendram žemės plotui; gyvenamo būsto fondas, išmatuotas tūkst. kv. m.; užstatyta teritorija, ha; bendras žemės plotas, ha; žemės mokestinė vertė, ha/Eur; bendras atliekų kiekis, t; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis būstui ir komunaliniam ūkiui bei aplinkos apsaugai:

 • 1 % didesnis gyvenamųjų būstų fondas gali būti siejamas su 1,89 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 % didesnis užstatytos teritorijos plotas gali būti siejamas su 1,5 % išlaidų sumažėjimu;

 • 1 % didesnė gyventojų skaičiaus dalis, tenkanti bendram žemės plotui, siejama su 0,35 % išlaidų sumažėjimu;

 • 1 % didesnis atliekų kiekis siejamas su 0,48 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 % didesnė žemės vertė siejama su 0,03 % išlaidų sumažėjimu.

Ekonomika

Atliekant išlaidų ekonomikos funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos ekonomikos išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); gyventojų skaičius, tenkantis teritorijos plotui; kelių su danga ilgis; kelių su patobulinta danga ilgis; žvyro dangos kelių ilgio dalis bendrame kelių ilgyje; ūkių plotas; vietinių maršrutų autobusų rida; nakvynių viešbučiuose skaičius; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos nominaliu BVP; praėjusių metų savivaldybėje sukurta pridėtinė vertė; 2020 ir 2021 m. fiktyvus kintamasis.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis ekonomikai:

 • 1 % didesnis kelių su danga ilgis gali būti siejamas su 0,37 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 % didesnis kelių su patobulinta danga ilgis siejamas su 0,21 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 %-iu punktu mažesnė žvyro dangos dalis visame kelių ilgyje siejama su 0,26 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 % didesnis ūkių plotas siejamas su 0,05 % išlaidų sumažėjimu;

 • 1 mln. km didesnė autobusų rida vietiniuose maršrutuose siejama su 0,04 % išlaidų padidėjimu;

 • 1 % didesnis nakvynių skaičius siejamas su 0,06 % išlaidų padidėjimu;

 • 1000 gyventojų, tenkančių teritorijos plotui, padidėjimas siejamas su 0,23 % išlaidų sumažėjimu;

 • 2020 ir 2021 metai siejami su 0,15 % išlaidų padidėjimu.

Bendrasis administravimas

Atliekant išlaidų bendrojo administravimo funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos bendrojo administravimo išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); gyventojų skaičius.

Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai lemia išlaidų apimtis bendrajam administravimui:

 • 1 % gyventojų skaičiaus padidėjimas gali būti siejamas su 0,37 % išlaidų padidėjimu.