SAVIVALDYBIŲ IŠLAIDŲ MODELIAVIMO ĮŽVALGOS IR IŠVADOS
Vertinant išlaidų atotrūkių dydžius buvo analizuojamos švietimo, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros, būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos, ekonomikos ir bendrojo administravimo išlaidos.
Naudojant pateiktus duomenis savivaldybės gali susipažinti su modeliuojamais išlaidų atotrūkių dydžiais pagal atskiras funkcijas bei įvertinti tendencijas.
Švietimas
Atliekant išlaidų švietimo funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos švietimui (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidos)), mokinių skaičius bendrojo lavinimo įstaigose, vaikų skaičius ikimokyklinio lavinimo įstaigose, bendras visose ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų ir pedagogų skaičius, mokymui naudojamas įstaigų plotas, praėjusių metų agreguotos šalies pajamos, kurios išmatuojamos realiu bendruoju vidaus produktu, praėjusių metų atskirose savivaldybėse sukurta pridėtinė vertė, fiktyvus 2021 metų kintamasis dėl COVID-19 įtakos, fiktyvus Neringos savivaldybės kintamasis. Atliekant ugdymo sistemos rezultatų vertinimą buvo panaudoti šie rodikliai: nepabaigusių vidurines mokyklas moksleivių skaičius, kontaktinių valandų skaičius, pradinio ir vidurinio lavinimo mokinių skaičius, techninės paskirties fiktyvus kintamasis, leidžiantis atlikti matavimą ir su savivaldybėmis, kuriose visi moksleiviai mokyklas pabaigė, išlaidos, skirtos kitoms su švietimu susijusioms veikloms, tokioms kaip popamokinė veikla, edukaciniai projektai ar kvalifikacijos kėlimas, mokytojų vidutinis pamokinis darbo krūvis ir vidutinis mokinių skaičius vienoje ugdymo įstaigoje.
Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie lemia išlaidų švietimui apimtis: 1 proc. punktu didesnis bendrojo lavinimo mokinių skaičius gali būti siejamas su 0.1820 proc. punkto didesnėmis išlaidomis švietimui; 1 proc. punktu didesnis ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius gali būti siejamas su 0.2289 proc. punkto didesnėmis išlaidomis švietimui; 1 proc. punktu didesnis mokytojų skaičius siejamas su 0.3456 proc. punkto didesnėmis išlaidomis švietimui; ir 1 proc. punktu didesnis mokyklos plotas yra siejamas su 0.1297 proc. punkto didesnėmis išlaidomis švietimui. Bendrą visoms savivaldybėms šalies kontekstą ir poreikį kasmet indeksuoti išlaidas atspindinčio realaus BVP poveikis yra 1.0533, o tai reiškia, kad realiam BVP išaugus 1 proc. punktu, išlaidos švietimui išauga vidutiniškai 1.0533 proc. punkto. Atskirų savivaldybių skirtingumą ir individualias galimybes turėti kiek didesnį švietimo finansavimą parodantis savivaldybėje sukurtos pridedamosios vertės koeficientas pasako, kad savivaldybėse, kuriose pridedamoji vertė yra aukštesnė, stebimos ir šiek tiek aukštesnės išlaidos švietimui, – 1 proc. punktu aukštesnė pridedamoji vertė gali būti siejama su 0.0553 proc. punkto aukštesnėmis išlaidomis švietimui.
Nepabaigusių mokyklos mokinių skaičiaus svyravimus atskirais metais ir atskirose savivaldybėse nulemia kontaktinių valandų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, mokytojo darbinis krūvis, išlaidos, kitoms švietimo veikloms ir vidutinis mokinių skaičius vienoje ugdymo įstaigoje. Norint sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių reikėtų didinti išlaidas, skirtas kitoms švietimo veikloms, popamokinei veiklai, būreliams, sportui, edukaciniams projektams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, didinti kontaktinių valandų skaičių, mažinti klasių dydį, neperstambinti mokyklų, mažinti krūvį tenkantį mokytojui, t.y. didinti kontaktų apimtis ne didinat mokytojų apkrovimą, bet priimant į darbą naujus mokytojus. Jeigu savivaldybė didesnes išlaidas skirtų reikmėms galinčioms sumažinti nebaigusių mokyklos mokinių skaičių, tai toks perteklinių išlaidų buvimas turėtų būti laikomas tinkamu finansinių išteklių panaudojimu.
Socialinės išmokos
Atliekant išlaidų socialinės apsaugos funkcijos vykdymui (socialinės išmokos) analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos socialinėms išmokoms (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius; mokinių, gavusių socialinę paramą skaičius; išlaidų kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį gavėjų skaičius; laidojimo pašalpų gavėjų skaičius; socialinės pašalpos gavėjų skaičius; praėjusių metų agreguotos šalies pajamos; skurstančių asmenų skaičius; registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus asmenų santykis; skurdo rizikos lygis; neto migracija; Vilniaus m. savivaldybės demografinės kaitos rodiklis; Vilniaus m. savivaldybės fiktyvus kintamasis.
Atlikus ekonometrinę analizę nustatyta, kad tose savivaldybėse, kuriose nėra išlaidų deficito (faktinės išlaidos mažesnės už modeliuojamas), po kurio laiko galima stebėti neženklius skurdo rizikos lygio sumažėjimus.
Socialinės paslaugos
Atliekant išlaidų socialinės apsaugos funkcijos vykdymui (socialinės paslaugos) analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos socialinėms paslaugoms (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); įvairiausių paslaugų gavėjų skaičius (socialines paslaugas namuose gaunančių asmenų skaičius; gyventojų skaičius globos įstaigose seniems žmonėms; vaikų skaičius vaikų globos įstaigose; laikino gyvenimo įstaigose gyvenančių asmenų skaičius); vietų skaičius įvairiose paslaugas teikiančiose institucijose; socialinio būsto skaičius; skurdo rizikos lygis; vidutinis darbo užmokestis savivaldybėje; fiktyvus kintamasis (savivaldybės, kuriose paslaugos nebuvo teikiamos); išlaidos kitoms socialinėms reikmėms; socialinio būsto plotas; dienos centruose socialines paslaugas gavusių vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų; vaikų skaičius vaikų globos įstaigose; registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus asmenų santykis; praėjusių metų savivaldybėse sukurta pridėtinė vertė.
Atlikus ekonometrinę analizę nustatyta, kad tose savivaldybėse, kuriose nėra šeimos, vaikų, būsto ir kitų socialinių paslaugų išlaidų deficito, siejasi su mažesniu nepilnamečių asmenų padaromų nusikaltimų skaičiumi.
Sportas
Atliekant išlaidų sporto vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos išlaidos sportui (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); sportuojančių asmenų skaičius; trenerių skaičius; sniego arenų skaičius; kitų arenų ir baseinų skaičius; stadionų, arenų ir maniežų skaičius; sporto erdvių ir sporto renginių santykis; sporto renginių dalyvių, tenkančių vienai sporto erdvei skaičius; praėjusių metų agreguotų šalies pajamų išmatuojamų naudojant realųjį BVP; savivaldybėse sukurta pridėtinė vertė; korekciniai fiktyvūs kintamieji: Šiaulių m. savivaldybė, Panevėžio m. savivaldybė, dvylika savivaldybių, kuriose užfiksuoti didžiausi išlaidų atotrūkiai.
Atlikus ekonometrinę analizę nustatyta, kad mažesnis sporto išlaidų deficitas nuo tam tikros ribos, nulemia didesnį paruoštų sportininkų skaičių. Didesnis paruoštų profesionalių sportininkų, tenkančių 1 gyventojui skaičius yra tose savivaldybėse, kuriose labiau išvystyta didžioji sporto infrastruktūra ir yra didesnis sportuojančiųjų skaičius. Vertinant sportuojančių asmenų dalies tenkančios 1 gyventojui priklausomybę nuo atotrūkio, nustatyta, kad mažėjant savivaldybės sporto išlaidų deficitui, didėja ir sportuojančių asmenų skaičius savivaldybėje.
Kultūra
Atliekant kultūros vertinimą naudotos visos išlaidos kultūrai (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); kultūros sektoriaus darbuotojų skaičius; muziejaus darbuotojų skaičius; muziejaus administracija ir kiti darbuotojai; kultūros renginių lankytojų, tenkančių vienam renginiui skaičius; kultūros salių skaičius, muziejų pastatų skaičius; vietų kultūros salėse skaičius; dalyvių skaičius meno mėgėjų kolektyvuose; meno mėgėjų kolektyvų skaičius.
Atlikus ekonometrinę analizę nustatyta, kad kultūros išlaidų perviršį stipriai veikia apsilankymų skaičius muziejuose, tenkantis 1 gyventojui, kultūros renginių skaičius, tenkantis 1 gyventojui ir kultūros renginių lankytojų skaičius. Tuo tarpu bibliotekos lankytojų skaičius turi labai nedidelį poveikį.
Būstas, komunalinis ūkis bei aplinkos apsauga
Atliekant išlaidų būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); gyvenamo būsto fondas, išmatuotas tūkst. kv. m, tenkantis užstatytos teritorijos ploto vnt., išmatuotam ha, medžių ir krūmų želdinių plotas, išmatuotas ha, tenkantis bendram žemės plotui, išmatuotam ha, asmenų skaičiaus sąrašuose socialiniam būstui nuomoti ir socialinio būsto skaičiaus santykis, bendras savivaldybės žinioje esančio socialinio ir nuomojamojo būsto plotas, kelių su patobulinta danga ilgis, gyventojų skaičius, tenkantis vienam ploto vienetui, išmatuotam ha, bendras atliekų kiekis t, sudegintų atliekų kiekis t ir nuotekų kiekis tūkst. kubinių m., gyvenimo kokybės indeksas, materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas.
Atlikus ekonometrinę analizę buvo nustatyta, kad mažesnis komunalinių, būsto ir aplinkos reikmių išlaidų deficitas siejasi su šiek tiek aukštesne gyvenimo kokybės indekso reikšme ar šiek tiek geresnėmis materialinėmis gyvenimo sąlygomis.
Ekonomika
Atliekant išlaidų ekonomikos funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos ekonomikos išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); kelių su danga ilgis, kelių su patobulinta danga ilgis, žvyro dangos kelių ilgio dalis bendrame kelių ilgyje, ūkių plotas, vietinių maršrutų autobusų rida, nakvynių viešbučiuose skaičius, gyventojų skaičius, tenkantis vienam ploto vienetui, išmatuotam ha, atskiros savivaldybės pridedamoji vertė, fiktyvūs 2020 ir 2021 m. kintamieji dėl galiojusių COVID-19 ribojimų, korekcinis Kauno m. fiktyvus kintamasis, korekcinis Klaipėdos m. fiktyvus kintamasis, gyvenimo kokybės indeksas, materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas.
Ekonomikos funkcijos išlaidas labiausiai veikia kelių priežiūra ir keleivių vežimo gerinimas, kuriuos apibūdina tokie rodikliai kaip kelių su danga ilgis, kelių su patobulinta danga ilgis, bei vietinių maršrutų autobusų rida. Ekonometrinės analizės rezultatai rodo, kad mažesnis transporto ir ekonominių poreikių išlaidų deficitas yra susijęs su šiek tiek aukštesniu gyvenimo kokybės indeksu ar šiek tiek geresnėmis materialinėmis gyvenimo sąlygomis.
Bendrasis administravimas
Atliekant išlaidų bendrojo administravimo funkcijos vykdymui analizę buvo panaudoti šie susiję rodikliai: visos bendrojo administravimo išlaidos (atėmus materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidas ir finansinio turto padidėjimo išlaidas (finansinio turto įsigijimo/investavimo išlaidas)); valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užimtų pareigybių skaičius; gyventojų skaičius tenkantis 1 tarybos nariui; gyventojų skaičius tenkantis 1 savivaldybės darbuotojui; savivaldybėje vyraujantis darbo užmokestis.
Atlikus ekonometrinę analizę nustatyta, kad tose savivaldybėse, kuriose nėra bendrojo administravimo išlaidų deficito, gyvenimo kokybės indeksas yra šiek tiek aukštesnis.