SAVIVALDYBIŲ IŠLAIDŲ ATOTRŪKIŲ VERTINIMO METODIKA
Savivaldybių išlaidų atotrūkiai buvo apskaičiuoti analizuojant savivaldybių duomenis nuo 2015 m. vertinant švietimo, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros, būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos, ekonomikos ir bendrojo administravimo išlaidas. Atliekant vertinimą įvardintoms savivaldybių funkcijoms buvo sudaryti ekonometriniai modeliai, kurie sudarė prielaidas išlaidų atotrūkių analizei. Apskaičiuoti atotrūkiai tarp savivaldybių faktinių ir modeliuojamų išlaidų, sudaro palyginimo galimybes siekiant efektyviau panaudoti turimus finansinius išteklius.
Metodika
Analizė grindžiama visų savivaldybių išlaidas pagrindžiančiais duomenimis, kurie apima laikotarpį nuo 2015 metų. Duomenų rinkinys sudarytas iš savivaldybių skerspjūvio duomenų ir jų metinių rodiklių dinamikos per minėtą laikotarpį.
Duomenų šaltiniai
Duomenys buvo naudojami iš šių šaltinių:
- Lietuvos statistikos departamento ,
- „Atviri Lietuvos finansai“,
- atskirų ministerijų bei jų pavaldume esančių institucijų ir kitų šaltinių duomenys.
Naudoti kintamieji
Bendros atskiros savivaldybės vykdomos funkcijos tęstinės metinės išlaidos, iš kurių išskaičiuotos materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo bei finansinio turto padidėjimo išlaidos.
Rodikliai, atspindintys atitinkamą savivaldybės funkciją. Buvo siekiama rasti tokius nepriklausomus kintamuosius rodiklius, kurie leistų kuo tiksliau išmatuoti savivaldybių išlaidas atitinkamos funkcijos vykdymui. Rodiklių atitikimas faktui buvo patikrintas ekonometrinės analizės metu, o trūkstamos duomenų reikšmės buvo interpoliuojamos.
Įvedami tam tikriems atvejams, kai pastebimas didelis absoliutus arba santykinis skirtumas tarp faktinių ir modeliuojamų išlaidų.
Logaritmuoti kintamieji leidžia išlaikyti linijinį ryšį tarp išlaidų bei nepriklausomų kintamųjų santykį daug pastovesnį. Tai reiškia, kad procentinis pokytis viename kintamajame atspindi procentinį pokytį kitame kintamajame. Be to, logaritmuojant duomenis, modelis geriau atspindi realią ekonomikos dinamiką ir leidžia efektyviau įvertinti išlaidų pokyčius per laiką.
Paprastai tariant, dauguma kintamųjų (priklausomų ir nepriklausomų) prieš patį modeliavimą yra logaritmuojami, o gauti rezultatai yra interpretuojami kaip procentiniai pokyčiai, o ne absoliutūs pokyčiai. Nelogaritmuojant modelio koeficientai labiausiai prisitaikytų prie absoliučių didžiųjų miestų išlaidų. Taigi, logaritmuojant kintamuosius galime tiksliau modeliuoti mažesniųjų savivaldybių išlaidas.
Analizės procesas
Ekonometrinė analizė atlikta naudojant R programinę įrangą. Priklausomieji kintamieji modeliuojami jungtinės regresijos būdu, naudojant reikšmingus nepriklausomus kintamuosius. Bandymas naudoti fiksuotų ir atsitiktinių efektų metodus buvo atmestas pagal Hausmano ir Breusch-Pagan statistinio reikšmingumo testus.
Modeliavimas ir interpretacija
Išlaidų atotrūkis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp modeliuojamų ir faktinių savivaldybių išlaidų. Jis gali būti teigimas (kai modeliuojamos išlaidos yra didesnės už faktines, vadinamas išlaidų deficitu arba trūkumu) arba neigiamas (kai modeliuojamos išlaidos yra mažesnės už faktines, vadinamas išlaidų perviršiu).
Šie atotrūkiai turi prasmingą interpretaciją. Teigiami atotrūkiai gali reikšti, kad savivaldybė išleidžia mažiau lėšų nei numato modelis, o tai gali reikšti išlaidų deficitą arba trūkumą savivaldybės poreikius atitinkančiai funkcijai vykdyti.
Kita vertus, neigiami atotrūkiai gali rodyti, kad savivaldybė išleidžia daugiau lėšų funkcijos vykdymui nei numato ekonometrinis modelis, o tai gali reikšti neefektyvumą.
Dėl ekonometrinio modelio rezultatų būtina atkreipti dėmesį, kad nepriklausomų kintamųjų parinkimas ir jų statistinio reikšmingumo testavimas gali įtakoti rezultatus. Todėl būtina atsižvelgti į galimas modelio specifikacijos klaidas ir potencialias nepriklausomų kintamųjų koreliacijas. Paviešinus modeliavimo rezultatus, numatoma juos aptarti su skirtingų klasterių savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, kad vėliau būtų galima patobulinti modelius, siekiant atliepti specifinius poreikius ir realią situaciją savivaldybėse.