SAVIVALDYBIŲ PAJAMŲ IŠ TURTO MOKESČIŲ ATOTRŪKIŲ VEIKSNIAI
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkius lemia 3 pagrindiniai veiksniai: tarifai, lengvatos ir mokesčių bazė. Savivaldybės gali keisti tarifus ir lengvatas, kad padidintų pajamų gavimo potencialą, tačiau mokestinės bazės vertės tiesiogiai paveikti negali.
Mokesčių bazė
Mokesčių bazė apima visą žemės ir nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios faktiškai surenkamos pajamos į savivaldybės biudžetą.
Tarifai
Tarifai rodo, kokią procentinę žemės ar nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalį reikia mokėti.
Lengvatos
Lengvatos – įvairūs mokesčių sumažinimai ir atleidimai nuo mokesčių, kuriuos gali taikyti savivaldybės.
Mokesčių bazės atotrūkiui vertinti apskaičiuojamas savivaldybės rodiklis – mokesčių bazės suma, tenkanti žemės mokesčio bazės plotui arba nekilnojamojo turto užstatytam plotui (€/ha).
Šis rodiklis lyginamas su vidutine klasterio ir papildomai su šalies rodiklio reikšme. Jeigu savivaldybės rodiklio reikšmė yra mažesnė nei klasterio ar šalies vidurkis, nustatomas atotrūkis – klasterio ar šalies vidurkio ir savivaldybės rodiklio reikšmės skirtumas. Šį skirtumą padauginus iš savivaldybės žemės mokesčio bazės ploto arba nekilnojamojo turto užstatyto ploto ir padauginus iš vidutinio klasterio tarifo gaunamas pajamų atotrūkis dėl mokesčių bazės.
Tarifo atotrūkiui vertinti apskaičiuojamas faktinių tarifų svertinis vidurkis, kuris lyginamas su klasterio ir papildomai su šalies vidutine tarifo reikšme (%).
Jeigu savivaldybės tarifų svertinio vidurkio rodiklio reikšmė yra mažesnė nei klasterio ar šalies vidurkis, nustatomas atotrūkis – klasterio ar šalies vidurkio ir savivaldybės rodiklio reikšmės skirtumas. Šį skirtumą padauginus iš savivaldybės žemės mokesčio bazės vertės, gaunamas pajamų atotrūkis dėl tarifų.
Lengvatų atotrūkiui vertinti apskaičiuojamas savivaldybės rodiklis – lengvatų suma, tenkanti žemės mokesčio bazės plotui arba nekilnojamojo turto užstatytam plotui (€/ha).
Šis rodiklis lyginamas su vidutine klasterio ir papildomai su šalies rodiklio reikšme. Jeigu savivaldybės rodiklio reikšmė yra mažesnė nei klasterio ar šalies vidurkis, nustatomas atotrūkis – klasterio ar šalies vidurkio ir savivaldybės rodiklio reikšmės skirtumas. Šį skirtumą padauginus iš savivaldybės žemės mokesčio bazės ploto arba nekilnojamojo turto užstatyto plotu, gaunamas pajamų atotrūkis dėl lengvatų.
Lengvatų rodiklis šioje vertinimo išvadoje rodomas kaip neigiamas skaičius, t. y. kuo savivaldybės suteikiamų mokestinių lengvatų suma yra didesnė, tuo neigiama lengvatų rodiklio reikšmė yra mažesnė.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkis apskaičiuojamas lyginant savivaldybių turto mokesčio tarifus, lengvatas ir mokesčių bazę su klasterio ar šalies vidurkiais. Šis atotrūkis nustatomas faktinius tarifus, lengvatų sumą ir mokesčių bazę lyginant su klasterio ar šalies vidurkiais. Jeigu tarifai yra mažesni už vidurkį, lengvatų suma didesnė už vidurkį ar mokesčių bazė mažesnė už vidurkį, pagal šiuos skirtumus apskaičiuojamas pajamų atotrūkis ir pagal jį galima vertinti savivaldybių potencialą padidinti pajamas iš turto mokesčio.
Svertiniai tarifai, lengvatų ir mokesčių bazės standartizavimas yra svarbūs veiksniai vertinant savivaldybių pajamų iš turto mokesčio atotrūkius, su kuriais galima palyginti visų savivaldybių atotrūkius pagal sąlyginį veiksnio vienetą, nepriklausomai nuo savivaldybių dydžio. Tai leidžia tiksliau įvertinti savivaldybių mokestinių pajamų atotrūkius ir pajamų pasididinimo potencialą.