Siekiant išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis buvo vykdomas projektas „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kad sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui. Tyrimas leido įvertinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei numatyti galimybes didinti savivaldybių pajamas ir optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Pagrindinės šio tyrimo dalys buvo savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) parengimas, savivaldybių savarankiškų pajamų įvertinimas, taip pat atlikta savivaldybių išlaidų atotrūkių analizė.
Pajamų analizėje dėmesys buvo kreipiamas į savarankiškas pajamas iš žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Buvo apskaičiuoti pajamų atotrūkiai kaip skirtumas tarifų, lengvatų ar bazės rodiklių nuo savivaldybių klasterio vidurkio. Šie pajamų atotrūkiai parodo absoliučią metinę sumą, kurią savivaldybės galėtų pasididinti koreguojant tarifus, peržiūrint lengvatas ar keičiantis mokestinės bazės vertei – artėjant prie klasterio vidurkio. Atotrūkius pridėjus prie faktinių pajamų sumos buvo apskaičiuotos potencialios pajamos.
Atliekant išlaidų analizę, buvo vertinamos tęstinės išlaidos pagal atskiras savivaldybių funkcijas, kurioms tenka didžiausia savivaldybių biudžeto išlaidų dalis: švietimo, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros, būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos, ekonomikos ir bendrojo administravimo. Kiekvienai funkcijai buvo sudarytas išlaidų ekonometrinis modelis, pagal kurį apskaičiuotos modeliuojamos išlaidos buvo palygintos su faktinėmis. Modeliuojamų ir faktinių išlaidų skirtumas yra išlaidų atotrūkis, kuris gali būti teigiamas, rodantis išlaidų deficitą, arba neigiamas, rodantis išlaidų perviršį. Analizės metu buvo vertinamos tik tęstinės išlaidos, iš kurių buvo atskaičiuotos materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos bei finansinio turto padidėjimo išlaidos.
Šio tyrimo įžvalgos suteikia pagrindą tolesniam savivaldybių finansavimo modelių optimizavimui ir galimybei mažinti fiskalinius atotrūkius tarp savivaldybių, taip pat leidžia identifikuoti potencialius būdus didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti išlaidas.